Petras Čeliauskas

Petras Čeliauskas
Gimė	1929 m. kovo 18 d. Surinkiškiai, Švėkšnos valsčius
Mirė	2024 m. birželio 2 d. (95 metai) Švėkšna, Šilutės rajono savivaldybė
Veikla	pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas

Petras Čeliauskas (1929 m. kovo 18 d. Surinkiškiuose, Švėkšnos valsčiuje – 2024 m. birželio 2 d. Švėkšnoje, Šilutės rajono savivaldybėje) – Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas.

Biografija

Gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškiuose. 1948 m. baigė Švėkšnos gimnaziją, po karinės tarnybos – neakivaizdiniu būdu VPI (1960 m.). 1949–1994 m. Švėkšnos mokykloje dėstė matematiką, braižybą, astronomiją, 1961–1969 m. ir 1975–1984 m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. Buvo išleidęs didaktinės medžiagos darbui su perforuotomis plokštelėmis. 1969 m. susidomėjo kraštotyra, mokyklos 50-mečio proga įrengė muziejų. Jubiliejinio leidinio „Švėkšnos vidurinė mokykla“ vienas iš autorių. Sukūrė abiturientų laidų ir jubiliejinių ženkliukų. Už istorinius publicistinius Švėkšnos miestelio tyrinėjimus bei publikacijas istoriniais klausimais P. Čeliauskas buvo apdovanotas premija “Sidabrinė nendrė” (1996 m.).

Kitas P. Čeliausko pomėgis – tarptautinė esperanto kalba. Į ją išvertė ir paskelbė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio „Jūratę ir Kastytį“, E. Mieželaičio eilėraščių rinkinį „Žmogus“, V. Mozūriūno „Legendą apie Vilniaus pilį“, S. Nėries „Eglę žalčių karalienę“ ir kitų poetų eilėraščių bei dainų. 1989 m. serijoje „Noriu žinoti“ išleista jo knyga „Nuo Babelio iki Esperanto“. Į lietuvių kalbą yra išvertęs esperantininkų himną „Viltis“ ir fantastinį romaną „Uždaras miestas“. P. Čeliauskas dalyvavo pasaulio esperantininkų kongresuose Norvegijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Nuo 1995 m. redagavo Lietuvos esperantininkų žurnalą „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė). P. Čeliauskas yra „Didžiojo lietuvių–esperanto kalbų žodyno“, išleisto 2018 m., vienas iš autorių. 1999 m. išleido knygą „Švėkšna atsiminimuose“. Jam buvo suteiktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos garbės nario vardas (1999 m.).

Darbai

• Nuo Babelio iki Esperanto (1989 m.)
• Švėkšna atsiminimuose (1999 m.)
• Sąjūdžio banga Švėkšnoje (2001 m.).
• Litovio dum jarcentoj (2002 m.)
• Švėkšna ir apylinkės (2003 m.)
• Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje (2003 m.)
• Senoji spauda apie Švėkšną. 1885–1918
• Bibliografio de Litoviaj Esperanto-eldonajxoj (1990–2006) (2008 m.)
• El mia Esperanta skatolo (2009 m.)
• Švėkšnos lyra (sudarė P. Čeliauskas, 2009 m.)
• Švėkšna atsiminimuose, 2 kn. (2010 m.)
• Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia (2010 m.)
• Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai (2012 m.)
• Švėkšna spaudos puslapiuose (1918–1940) (2016 m.)
• Didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas = La granda litova-esperanta vortaro / Petras Čeliauskas, Konstantinas Puodėnas. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2018 m. – 815, [1] p. – ISBN 978-609-8167-37-5
• Didysis esperanto-lietuvių kalbų žodynas. (2023 m.)
• Mano gyvenimo kelionė. (Nuo Švėkšnos iki Didžiosios kinų sienos). (2023 m.)

Vertimai

• Homo de Eduardas Mieželaitis (1986 m.)
• Arbaro de Anykščiai de Antanas Baranauskas (2003 m.)
• Kaunas. Birštonas. Informilo por turistoj (2003 m.)
• Viltis / Espero. Reproduktajxoj de pentrajxoj; versajxoj en la litova kaj Esperanto de Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Salomėja Nėris (kun Inita Tamošiūnienė, 2005 m.)
• Legendo pri Vilna Kastelo de Vladas Mozuriūnas (2005 m.)
• Piceo, la regxino de kolubroj de Salomėja Nėris (2005 m.)
• Jūratė kaj Kastytis de Maironis (2005 m.)
• Liberiginto de la Suno. Litova popola fabelo (2005 m.)
• Uždaras miestas („La fermita urbo“ de Istvan Nemere, 1992 m.)
• Viltis (La Espero de L.L. Zamenhof, 1996 m.)